2016 m. kovo 29 d.

Kristus prisikėlė!


Evangelijos pagal Joną eilutėse aptinkame vieną iš džiaugsmingiausių Evangelijos įvykių. Tai, kas įvyko trečiąją dieną po Jėzaus nukryžiavimo, pakeitė pasaulio istorijos tėkmę ir žmogaus gyvenimą.

Nustebino dviejų mokinių lenktynės vienas su kitu, kuris pirmas nubėgs prie Jėzaus kapo rūsio. Priežastis tokiam staigiam veiksmui – Kristus prisikėlė.


Ištarti nesudėtinga, tačiau Jėzaus mokiniams, užsidariusiems aukštutiniame kambaryje, stigo jėgų iki šio įvykio. Kai Petras ir Jonas išgirdo, kad kapas tuščias, jie bėgo vilties kelią ir taip stengėsi, kad vienas kitą pralenkė, bet į vidų pirmiausiai ėjo vienas, o tada ir kitas, tai tas, kuris atbėgo pirmas.

Tai, ką jie rado, galutinai sustiprino tikėjimą. Paradoksalu, tačiau būtent rastas tuščias Jėzaus kapas padovanojo pergalingą viltį.

Būtent ši gili teologinė ir dvasinė patirtis mus kviečia bėgti prie Jėzaus taip, kaip tie du mokiniai ir ne todėl, kad norime kažkam kitam įrodyti, bet pirmiausia susitikti su Jėzumi per asmeninę ir bendruomeninę patirtį.

Viltis, kylanti iš Kristaus, keičia žmonių gyvenimus. Turėti tvarią viltį - tai tokią viltį, kuri negęsta nuo pirmų išbandymų ir kuri yra krikščioniško tikėjimo kilmės.

Šiandien mes atbėgame ne tik pasižiūrėti, bet ir pasiimti tvarios vilties – Kristus prisikėlė!

Ištrauka iš kunigo Remigijaus Matulaičio pamokslo, sakyto per Prisikėlimo pamaldas. 2016.03.27.